surišimas

surišimas
surišìmas sm. (2) 1. N, M, LL239 → surišti 1: Jei, sudedant surišimui rankas [per jungtuves], vyro ranka viršuj, tai namuose bus vyro valdžia LTR(Rs). 2. raištis: Kiekvienos apylinkės skirtingi buvo spragilų surišimai rš. Sarišìmas LKKXI152(Zt). 3. refl. → surišti 5 (refl.): Prijuostės viršuje susirišimui prisiūdavo siaurą juosmenį rš. 4. DŽ1 tatinio dalių sujungimo vieta: Čia surišìmą parušios, ir klėtis sugrius Slm. 5. → surišti 11: Surišimas silikatinėmis ir magnezitinėmis medžiagomis yra nelabai tvirtas rš. | prk.: Daina džiugina dvasią savo … simetriškumu, arba gražiu surišimu LTII99(Sab). Surišimas teorijos su praktika prš. 6. → surišti 12: Tatai yra toksai surišimas, kurio niekas kitas, tiektai mirimas išrišt negal DP69. 7. refl. sąjunga: Liuteronai kuningaikščiai padarė tokį pat susirišimą Torgau pilėje Gmž. 8. refl. → surišti 14 (refl.): Susirišimas su tokiais gaivalais nugramzdina žmogų į prapultį su kūnu ir dūšia V.Kudir. Rūpintis, kad su piktais žmonėms susirišimo neturėtų Gmž. Tura su velniu susirišìmą, neša piningus Krš. Su policija turėjo susirišìmą, skųsdė Grv. 9. refl. → surišti 15 (refl.): Kokia čia gražyba – tik susrišimas Kls. 10. suvaržymas, sukliudymas: Ir atsirišė mazgas (aba surišimas) ausių jo Ev. Ir atsirišo surišimas liežuvio jo, ir kalbėjo gerai brš. 11. varžtai, pančiai: Patraukei surišimùs manus DP230. 12. → surišti 17: Davė jiemus tobulą galybę surišimo ir išrišimo visokio DP470. Tur po tiesai ir karaliūs žemės galybę surišimo ir išrišimo DP203. \ rišimas; aprišimas; atrišimas; įrišimas; išrišimas; nurišimas; parišimas; perrišimas; pierišimas; pririšimas; surišimas; užrišimas

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • surišimas — suriši̇̀mas dkt. Kóks čià tàvo suriši̇̀mas, kad atsiri̇̀šo raištẽliai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • veršiuko surišimas — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Klasikinė rodeo rungtis – jojikas, šuoliuodamas ant žirgo, turi užmesti kilpavirvę bėgančiam veršiukui ant kaklo, nušokti nuo žirgo, rankomis parversti veršiuką (veršiuko svoris 200–300 svarų)… …   Sporto terminų žodynas

  • aprišimas — aprišìmas sm. (2) DŽ1 → aprišti: 1. Sut, M. 2. Toks aprišìmas nuo šalčio mergytės neapsaugos Vb. | refl.: Del šito apsrišìmo vis tiek gryna galva Klt. 3. LL129 Tavo geresnis aprišìmas – nenusmuks ir vaikščiojant Vb. Vaismedžių aprišimas rš. 4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrišimas — atrišìmas sm. (2) DŽ1 → atrišti. 1. N, LL216 atpalaidavimas: Pagalvės, kurioje buvo paguldytas naujagimis, atrišimas turėjo reikšti jo kojų atrišimą, o perkeltine prasme – atrišimą tų saitų, kurie galėtų „pančioti“ ateityje jau paaugusį vaiką rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bambliukas — bambliùkas sm. (2) 1. LTR(Lbv) paskutinis sukirstas ar surištas pėdas. 1. surišimas su užsukimu, bambukė: Ar moki bambliukù pėdus rišti? Brt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrišimas — išrišìmas sm. (2) 1. SD327, Sut, N, KI111, RtŽ → išrišti 1. | refl. KI111. 2. I, Sut, Tat, DŽ1 → išrišti 9: Apgailėti reikia, išrišimą taipogi gauti reikia Blv. Davė jiemus … galybę surišimo ir išrišimo visokio DP470. Visuotinas išrišimas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaikščiavimas — kaikščiãvimas sm. (1) kalimas kaikščiais: Surišimas kaikščiais, arba kaikščiavimas, labai plačiai vartojamas daugiausia baldų darbams rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kojuotas — kojuotas, a adj. (1) K, kojuotas (1) 1. K, Nč su kojomis: Surišimas kaikščiais vartojamas medžių dalims surišti, kaip antai kojarišiams su kojomis (kėdėms, stalams ir kitiems panašiems kojuotiems dirbiniams) rš. 2. kuris gerų kojų: Pirkau kumelę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kryžma — 1 kryžmà sf. (4) Ms, Slnt, kryžma (1) Als 1. kryžiaus skersinis: Skersinis rąstas ant stiebo bus kryžmà J. Tu stebies, kad jų kryžma įskypus rš. Kryžiaus liko tik vienas stuobris lig kryžmų KlvrŽ. | [Kryžminėms segėms] kojelės gale pridedamas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mazgas — 1 mãzgas sm. (4) 1. SD394, R, K virvės, siūlo, raiščio surišimas ar užmezgimas: Mezgu mãzgą iš virvelių J. Tai man vyras – tikrojo mãzgo nemoka užmegzti! Dkš. Virvė – vieni mazgaĩ (suraišiota iš galiukų) Ėr. Užrišk gerą mãzgą, kad siūlas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”